BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Onkologinė liga

Juodos žibančios akys.
Net tamsią naktį tos akys žėrėdavo, suteikdamos tiek vilties, kiek jokios maldos prie šventųjų paveikslų tiek vilties įžiebt nesugebėdavo.
Dangiškos šviesos plaukai rungtyniaudavo su tomis  žibančiomis akimis. pavyko rungtynes laimėti ar ne - nežinau. Prašymas palyginti, išrinkti kas kas gražiau sukelia tik juoką.
O tas juokas. Su niekuo nesumaišyčiau. Myliu tą juoką. Dievinu. Šis juokas nė iš tolo prilygti negali lakštingalos giesmei.
Šypsena jo buvo mano gyvenimo ramstis. Kad ir kokia suknista diena bebūtų buvusi, tas vaikas savo šypsena negalėjo kitaip. jis man skaidrino gyvenimą.

O dabar… Nemoku nusakyti sielvarto ir skausmo. Kas kaltas? Ko galėjau padėti? Ką galėjau padaryti, kad jo šypsena ir toliau svaigintų? Nesakyk, prašau, kad nieko. Išmainyti savąją gyvybę noriu į jo mažą plakančią širdelę. Leisk jam džiuginti niūrią žiemą savo dainomis ir juoku. Juk tik tuo žemė gyva.

Visa šiluma, šiltas gaivinantis vėjas, jūros ošimas, paukščių čiulbėjimas žuvo kartu su paskutiniu širdelės dūžiu. Mažylis pasitraukė iš mūsų tarpo 2009-02-03. Mylėjau, myliu ir mylėsiu

it’s written


Rodyk draugams

Motulė

Tu neišeik, dar pasilik,
pabūk.
Kaip Liepa išdidi viena lauke,
Pabūk, papuošk peizažą.

Gilumoj tavų akių,
Žydrų, plačių kaip vandenynas
Man skęsti miela,
Gera ir smagu
Į tavo šypseną
Atsakyt šypsniu.

Paimk mane už rankos, vesk,
Ten, kur tik nori tu.
Parodyk, ko aš mačius neesu,
Atskleisk pasaulio stebuklus.

Už Saulę, Meilę ir Tikėjimą
Tik tau vienai dėkinga būsiu
Iki pabaigos savos, pasaulio.
Už Lietų, Vėtrą ir Audras,
Už atskleistas gyvenimo tiesas.

Tau metų tiek,
Kiek Ąžuolui brandžiam,
Bet tavo juokas sklinda drąsiai.
Tu lyg rytmečio rasa.
Tokia švelni, nepaprasta, tyra.

O tavo sidabrinis plaukas
Už debesis mėlynėj daug tyresnis.
Ir tavo raukšlės puošia veidą
Labiau nei puošia pajūrį gintarų krantai

Rodyk draugams

adventure

Saulę šviesą naktyje.
Man parodyki tu
Meilę.
Laimę, džiugesį pažinti noriu,
Grožį tų spalvingų tolių.

Tu atskleiski paslaptis žvaigždžių
Ir skaičiuoki jas su manim kartu.
Pasivaikščiokim stogais,
Slėniais, ežerais giliais.

Su tavim keliauti noriu
Giriom, dykumom, laukais.
Aš labai pažinti trokštu
Viltį, kuri ten aukštai.

Rodyk draugams

Atsuk laiką atgal

“Aš daugiau nebegaliu taip. Mergyt, jei myli mane taip ir turėtų atrodyti, turėčiau tai jausti. Kodėl tu renkiesi kitus?” Jis repetavo žodžius vaikščiodamas tilto turėklais. Jis buvo susikaupęs, rimtas, bet jo akyse nebuvo nei vieno liūdesio žiburio. Pyktis. Viduje virė pyktis. Jis nesuprato kodėl, nesuprato už ką liko išduotas.
Jis buvo švelnus, rūpestingas, žinojo, ko nori mergina. Jis ją labai mylėjo, dėl jos būtų atidavęs gyvenimą.
“jis tobulas” - daugelis merginų taip sakė.
Pyktis. Pyktis jį pastūmėjo ir jis šoko. Laikas krintant sustojo. Jis aprėpė akimis visą gyvenimą, prisiminė mamą. Tuomet ėmė rėkti, norėjo atsukti laiką atgal. nepagalvojo, kaip mama, brangiausias jo turtas, gyvens be jo. Bet laiko neatsuksi. Jis mintyse tespėjo ištarti “atleisk, Mama” ir stipriu smūgiu prisilietė prie karšto asfalto…

Rodyk draugams

Sunset

Jai ištryško ašaros, ji žiūrėjo kaip leidžiasi saulė ir manė, kad ji jau niekad nebepakils. Ir nebuvo tikslo. “Kam? Kam jos reikia? Kam man šviesa, jei jo šalia nėra?”
Taip.. ją įskaudino brangiausias žmogus..
Ji šildė kojas vėstančiame smėlyje, o žvarbus vėjas šaldė jos pečius.
Mergina kalbėjo sau:
-Ar būtų nors vienas žmogus, kuris dėl manęs galėtų savo gyvybę atiduoti?
-Būtų, - atsakė pažįstamas balsas už nugaros.
Tai buvo jis.
Ji pravirko. Jis apglėbė ją tvirtomis rankomis ir niūniavo jų dainą.
-Ar mirtum dėl manęs? - dar kartą ji paklausė.
-Mirčiau… - po ilgos pauzės tarė.
Ji neišgirdo jau tų žodžių, užmigo vaikino glėbyje, bet jautė, kad su šiuo žmogumi mirti galėtų laiminga…

Rodyk draugams

Sapalionės

Kai nusileido saulė
Ir pasidarė taip žvarbu,
Tu negalėjai apkabinti,
Palinkėt saldžių sapnų.

Bet na ir kas, ne tai svarbu.
Galiu aš juk užmigti ir be “saldžių sapnų ;*”.
Liūdniausia, kad apglėbti, deja, tu negali,
Nors taip dažnai girdžiu, kad tu mane myli.

Rodyk draugams

Hope is love. Love is hope

Jų šeimai nieko netrūko. Vaikai suaugo, sukūrė šeimas, jiems prasidėjo tikras gyvenimas. Gyvenimas, kai niekuo nereikia rūpintis. Greičiau atostogos, o ne gyvenimas.
Jiedu mylėjo vienas kitą taip stipriai, rodos būtų jaunavedžių pora. Taip gyvendami jie galėjo keliauti, pramogauti, leisti sau daryti viską, ko troško širdis.
Neilgai. Piktybinis auglys galvoje sujaukė visus planus. Tik 10%, kad po operacijos ji pabus. Ji prarado viltis. Nusiteikusi mirčiai, pati siūdinosi sau laidotuvių rūbus. Ji atitolo nuo vyro, manė, jog taip bus geriau abiem.
O jis daug meldėsi, tikėjo, nenorėjo prarasti gyvenimo saulės - jos.
Atėjo operacijos diena. Ji apkabino vyrą, pabučiavo ir ištarė “sudiev”. Vyras tylėjo, jo skruostais sroveno upeliai. Bet jis tikėjo. tikėjo meile, tikėjo viltimi. Operacijos metu jis klūpėjo prie operacinės durų, meldė Dievo neatimti jos. Jai dar ne laikas.

-Operacija pavyko, - pareiškė daktaras.- Bet negalime garantuoti, kad ji gyvens.

Jis budėjo prie jos lovos dienas naktis, tikėjo. Meilė jam suteikė šansą pažvelgti į jos žydras akis. Meilė pažadino ją.
Po ilgo laiko ir ji išmoko tikėti, viltis. Už tai ji dėkinga brangiausiajam - vyrui.

Rodyk draugams

Lost opportunity

My every step was full of happines
when I ran to hug you.
You were everything I could smile about
But now it’s your time to run.
Run away.

Cause
I don’t wanna hear about you.
I don’t wanna let my tear get down.
I don’t want to be hurt by you
Again.

Rodyk draugams

New life

My tears are screaming
But my mouth is shut.
You want to know I'm feeling?
Oh, baby, just SHUT THE FUCK UP!
I'm done! I don't want to listen your lies.
I'm gonna start to live my life.

Rodyk draugams

fairy-tale

My heart is beating your name
‘n’ I want to hear that you did a mistake.
I just want to hear you’re not leaving
Cause my soul now is bleeding.

Please come back and kiss me.
Please stop making me cry.
Please don’t let me fall
Please, oh, please just call.

I felt like I was Cinderella
And you were my wonderful prince.
You know the end of the story,
So tell, why our end wasn’t like this?

Rodyk draugams